Betametazono valerato lipni pasta 0,1%

Poveikis ir indikacijos

Betametazono valerato 0,1% lipni pasta naudojama burnos gleivinės ligoms gydyti arba dantenoms, kai reikalingas vietinis gydymas stipriu gliukokortikoidu, pavyzdžiui, plokščiosios kerpligės gleivinėje atveju.

Gliukokortikoidai vietiškai veikia priešuždegimiškai, imunosupresyviai, nuo niežėjimo ir iš dalies antiproliferaciškai. Kraujagyslių sistemoje jie sukelia vazokonstrikciją, melanocitai gamina mažiau pigmento. Betametazono valeratas yra fluorintas gliukokortikoidas, pasižymintis ryškiu antiproliferaciniu poveikiu. Vertinant pagal keturių lygių klinikinį priešuždegiminį veiksmingumą, jis priskiriamas stipriai veikiantiems gliukokortikoidams. Tačiau šios, odos vartojimui skirtos, klasifikacijos reikšmingumas taikant ją gleivinėms yra abejotinas. Betametazono-17-valerato priešuždegiminis poveikis yra aiškiai stipresnis nei betametazono.

Vartojimas ir dozavimas

Betametazono valerato lipni pasta 0,1% vartojama 1–2 kartus per dieną, jei reikia, gydytojui nurodžius – iki 4 kartų per dieną; geriausia tepti po valgymo ir prieš miegą, plonai ir tolygiai ant pažeistos gleivinės vietos. Betametazono valerato lipni pasta 0,1% gerai prikimba prie drėgno audinio ir gali būti tepama be jokio paruošimo. Visų pirma gleivinės nereikia sausinti. Nedideliems plotams padengti lipniąją pastą galima, pavyzdžiui, užtepti naudojant piršto movelę. Priklausomai nuo pažeistos srities vietos ir dydžio, tam gali geriau tikti ir mentelė.

Šviežiai ant burnos gleivinės užtepta betametazono valerato lipni pasta 0,1% jaučiasi grūdėta, todėl jos iš pradžių nereikėtų liesti liežuviu. Susilietusi su seilėmis ji pamažu virsta minkštu sluoksniu. Ant gleivinės nekontaktuojantis užteptos lipnios pastos paviršius dėl paviršinio išbrinkimo per trumpą laiką praranda stiprų lipnumą, todėl trumpi prisilietimai liežuviu vėliau nebekelia problemų.

Betametazono valerato lipni pasta 0,1% skirta vartoti tik ribotą laiką. Jei per savaitę neatsiranda gijimo ar pagerėjimo, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Nepageidaujamas poveikis ir vartojimo apribojimai

Betametazono valerato lipni pasta 0,1% draudžiama vartoti:

• esant žinomam padidėjusiam jautrumui betametazono valeratui,
• esant virusinėms infekcijoms,
• esant bakterinėms burnos ir ryklės srities infekcijoms,
• esant burnos ir ryklės srities mikozėms.

Betametazono valerato lipni pasta 0,1% pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą bei žindymo laikotarpiu turi būti vartojama tik esant ypač griežtai indikacijai ir įvertinus naudos ir rizikos santykį. Net ir vartojimą ant odos reikėtų svarstyti tik esant absoliučiam gydymo būtinumui.

Ilgai lokaliai vartojant dideliuose plotuose galima ir sisteminių šalutinių poveikių rizika. Vartojimo trukmė turi būti nustatoma individualiai.

Nepaisant tęsiamo gydymo, poveikis gali silpnėti. Ši tachifilaksija daugiausia susijusi su priešuždegiminiu, o ne su antiproliferaciniu poveikiu.

Nesuderinamumų su kitais vaistiniais preparatais nežinoma. Tačiau atsargumo sumetimais betametazono valerato lipni pasta 0,1% dėl galimų sąveikų su sudėtyje esančia hipromeloze neturėtų būti vartojama kartu su rauginamųjų medžiagų turinčiais vietinio poveikio preparatais, pavyzdžiui, su tormentilų sutraukiamuoju preparatu ar taninų geliu.