Natrio hipochlorito tirpalas 0,5% / 1% / 2% / 3%

Poveikis ir indikacijos

0,5% / 1% / 2% / 3% natrio hipochlorito tirpalas naudojamas kaip šaknies kanalo plovimo tirpalas šaknų kanalų paruošimo metu. Natrio hipochloritas dėl šarminės reakcijos ir oksiduojančio poveikio veikia antimikrobiškai ir tirpdo nekrozinį audinį. Nors antimikrobinis aktyvumas didėja mažėjant pH, endodontijoje to nenaudojama – šaknų kanalų plovimui taikomų tirpalų pH turi būti apie 10,5–12,5.

Natrio hipochlorito tirpalai, šalia neutralios sterilaus izotoninio natrio chlorido tirpalo, yra dažniausiai naudojami plovimo skysčiai:

• išplauna nekrozinį pulpos audinį ir dentino drožles šaknies kanalo paruošimo metu;
• dėl „sutepančio“ poveikio sumažina dantų instrumentų lūžio riziką drėgname kanale;
• veikia ir šoninius kanalėlius, kurių instrumentais pasiekti neįmanoma;
• dezinfekuoja;
• dėl balinančio poveikio po šaknies kanalo gydymo gali pašviesinti pakeitusios spalvą danties vainiką.

Kitos anksčiau naudotos plovimo medžiagos – rūgščiai reaguojantis 3% vandenilio peroksidas, silpnai bazinis ir pulpos audinio netirpdantis tozilchloramido tirpalas, organinių gyvsidabrio junginių tirpalai, citrinos rūgštis, 96% etanolis ir vien antimikrobiškai veikiantys chlorheksidino tirpalai – šiuo metu beveik nebetaikomi.

Vartojimas ir dozavimas

Įprastai natrio hipochlorito tirpalo koncentracijos yra tarp 0,5 ir 5%. Didėjant koncentracijai, stiprėja antimikrobinis poveikis ir pulpos audinio tirpinimas, bet kartu labiau pažeidžiamas ir gyvas audinys. Todėl, vertinant kartais prašomą 5% tirpalą, būtina atsižvelgti, kad jis ne tik prasčiau toleruojamas, bet ir, kaip ir visi labiau koncentruoti natrio hipochlorito tirpalai, yra santykinai nestabilus; be to, senesnėse rekomendacijose ne visada galima būti tikriems, kad realiai buvo naudojamos tokios didelės koncentracijos.

0,5% / 1% / 2% / 3% natrio hipochlorito tirpalas, apsaugojus dantenas ir burnos gleivinę koferdamu, individualiai pritaikytu kiekiu iki 20 ml vartojamas mechaniškai tvarkant infekuotą danties šaknies kanalą. Tirpalas specialia kaniule, be didelio slėgio, lėtai suleidžiamas į šaknies kanalą kiekvieną kartą pakeitus instrumento dydį, iki visiško kanalo paruošimo; galima naudoti kūno temperatūros tirpalą, kuris turėtų veikti 1–5 minutes. Galiausiai kanalai perplaunami steriliu fiziologiniu natrio chlorido tirpalu. Po mechaninio paruošimo šmėlos sluoksniui pašalinti gali būti vartojamas 20% natrio edetato tirpalas.

Nepageidaujamas poveikis ir vartojimo apribojimai

0,5% / 1% / 2% / 3% natrio hipochlorito tirpalo negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui chlorui ir esant atviram šaknies viršūnės foramenui. Tirpalas neturi patekti į periapikalinius audinius, nes jo toksinis poveikis šiai sričiai didėja didėjant koncentracijai; gyvus audinius šios koncentracijos tirpalas ėsdina, todėl reikia vengti kontakto su dantenomis, burnos gleivine, oda ir akimis.

Naudojant bet kokį plovimo tirpalą visada išlieka rizika, kad skystis ir nekrozinė medžiaga gali patekti į šaknies viršūnės sritį ir sukelti dirginimą; šią riziką galima sumažinti atsargiai plaunant ir koniškai, nedaug išplečiant foramen apicale. Anksčiau taikyta kombinacija su vandenilio peroksido tirpalu dabar laikoma pasenusia, nes susidaręs putojimas gali stumti nekrozinę medžiagą link šaknies viršūnės ir sukelti nepageidaujamų reakcijų. Natrio hipochlorito tirpalų korozinis poveikis karbonizuoto plieno instrumentams didėja kylant temperatūrai ir koncentracijai.