0,5 % hidrokortizono acetato suspensija su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu

Poveikis ir indikacijos

Gydant navikus spinduline terapija ir (arba) chemoterapija gali išsivystyti skausmingi burnos ir ryklės gleivinės uždegimai, kurie pacientui yra labai varginantys. Nuosekli burnos higiena dažnai padeda išvengti sunkios eigos, tačiau daugeliu atvejų uždegiminiai procesai vis tiek išsivysto.

Gliukokortikoidai vietiškai veikia priešuždegimiškai, imunosupresyviai, nuo niežėjimo ir iš dalies antiproliferaciškai. Hidrokortizono acetatas yra nehalogenintas gliukokortikoidas. Jis veikia kaip provaistas ir, vertinant pagal keturių lygių klinikinį priešuždegiminį veiksmingumą, priskiriamas silpno poveikio išoriniams steroidams.

Lidokainas yra vietinis anestetikas, priklausantis rūgšties amidų tipui, pasižymintis vidutiniu stiprumu ir trukme bei greita poveikio pradžia. Jis dideliu afinitetu jungiasi prie atvirų ir inaktyvuotų natrio kanalų ir pailgina refrakterinį periodą, taip sumažindamas veikimo potencialų dažnį. pH sąlygos veikia jo skverbimąsi per odos raginį sluoksnį, sklaidą audiniuose ir vietinį veiksmingumą. Lidokaino hidrochloridas druskos pavidalu neperžengia nepažeistos odos barjero, tačiau gleivinėse, kur nėra raginio sluoksnio, galima tikėtis vietinio anestetinio poveikio. Jis tirpalų ir gelių pavidalu vartojamas esant skausmingiems burnos gleivinės pažeidimams.

Dekspantenolis yra gamtoje natūraliai neaptinkamas pantoteno rūgšties alkoholinės struktūros analogas. Žmogaus ir gyvūnų organizme jis oksiduojamas iki pantoteno rūgšties ir dėl to pasižymi tokiu pačiu biologiniu aktyvumu. Pantoteno rūgštis yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris kofermento A sudėtyje centriškai dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Dekspantenolis rezorbuojamas per odą, tačiau tikslesni metabolizmo odoje ir gleivinėse tyrimai nepateikti. Vietiškai jis vartojamas epitelizacijai skatinti ir žaizdų gijimui greitinti, pavyzdžiui, gydant burnos gleivinės pažeidimus.

Vartojimas ir dozavimas
Uždegiminės burnos ir ryklės gleivinės gydymui 2–3 kartus per dieną 15 ml 0,5% hidrokortizono acetato suspensijos su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu įpilama į stiklinę vandens (200 ml) ir šiuo praskiestu tirpalu skalaujama burnos ertmė. Po to suspensija turi būti išspjauta. Reikėtų vengti burnos perskalavimo ar užsigėrimo, nes suspenduotas hidrokortizono acetatas nusėda tarpdančiuose ir gleivinės „kišenėse“ ir taip sudaro tarsi depo poveikį.

Nepageidaujamas poveikis ir vartojimo apribojimai
Tinkamai vartojant praskiestą suspensiją, sisteminio, su gliukokortikoidais susijusio šalutinio poveikio nesitikima; lokaliai išlieka infekcijų ir latentinės infekcijos paūmėjimo rizika. Skirtingai nei vartojant kitus sintetinius gliukokortikoidus, alerginės reakcijos į hidrokortizono acetatą nėra žinomos.

Vietiškai vartojant lidokainą retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos; prarijus didelį kiekį, gali susidaryti kliniškai reikšmingos koncentracijos plazmoje ir atsirasti sisteminis nepageidaujamas poveikis, pvz., CNS sujaudinimas ar slopinimas. Lidokaino preparatų nereikėtų ilgai vartoti didelėmis koncentracijomis, nes jo metabolitui 2,6‑ksilidinui įtariamas silpnas mutageninis potencialas.

Dekspantenolis praktiškai yra netoksiškas, tačiau pavieniais atvejais galimos kontaktinės alergijos. Makrogolglicerolio hidroksistearatas ir propilenglikolis gali sukelti odos ir (ar) gleivinių dirginimą. Esant padidėjusiam jautrumui rūgšties amidų tipo vietiniams anestetikams, dekspantenoliui ar bet kuriai kitai pagalbinei medžiagai, 0,5% hidrokortizono acetato suspensijos su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu vartoti negalima.