Klampus benzidamino hidrochlorido burnos skalavimo skystis 1,5 mg/ml su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu

Poveikis ir indikacijos

Gydant navikus spinduline terapija ir (ar) chemoterapija gali atsirasti skausmingi burnos ir ryklės gleivinės uždegimai, kurie pacientams yra labai varginantys. Nuosekli burnos higiena dažnai padeda išvengti sunkios eigos, tačiau daugeliu atvejų uždegiminiai procesai vis tiek išsivysto.

Benzidamino hidrochloridas veikia priešuždegimiškai, analgetiškai, vietiškai anestetiškai, o lokaliai vartojamas taip pat antiseptiškai ir karščiavimą mažinančiai. Jis slopina reaktyviųjų deguonies formų susidarymą jau mukozito inicijavimo fazėje ir mažina prouždegiminių citokinų TNF-α ir IL‑1β gamybą; dėl baktericidinio poveikio opėjimo fazėje sumažėja infekcijos rizika. Vietinio anestetinio poveikio galima paaiškinti struktūriniu panašumu į vietinius anestetikus.

Lidokainas yra vietinis anestetikas, priklausantis rūgšties amidų tipui, pasižymintis vidutiniu stiprumu ir trukme bei greita poveikio pradžia. Jis dideliu afinitetu jungiasi prie atvirų ir inaktyvuotų natrio kanalų, pailgina refrakterinį periodą ir taip sumažina veikimo potencialų dažnį; pH sąlygos veikia jo skverbimąsi per odos raginį sluoksnį, sklaidą audiniuose ir vietinį veiksmingumą. Lidokaino hidrochloridas druskos pavidalu neįveikia nepažeistos odos barjero, tačiau gleivinėse, kur nėra raginio sluoksnio, galima tikėtis vietinio anestetinio poveikio; jis tirpalų ir gelių pavidalu vartojamas esant skausmingiems burnos gleivinės pažeidimams. Standartizuotoje formulėje lidokaino koncentracija labai maža todėl, kad benzidamino hidrochloridas taip pat turi vietinį anestetinį poveikį.

Dekspantenolis yra gamtoje natūraliai neaptinkamas pantoteno rūgšties alkoholinės struktūros analogas. Žmogaus ir gyvūnų organizme jis oksiduojamas iki pantoteno rūgšties ir dėl to pasižymi tokiu pačiu biologiniu aktyvumu; pantoteno rūgštis – vandenyje tirpus vitaminas, kofermento A sudėtyje centriškai dalyvaujantis daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Dekspantenolis rezorbuojamas per odą, tačiau tikslesni jo metabolizmo odoje ir gleivinėse tyrimai nepateikti; vietiškai vartojamas epitelizacijai skatinti ir žaizdų gijimui greitinti, pavyzdžiui, gydant burnos gleivinės pažeidimus.

Klampus 1,5 mg/ml benzidamino hidrochlorido burnos skalavimo skystis su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu vartojamas:

• chemoterapijos ar spindulinio gydymo sukeltam mukozitui profilaktikai,
• chemoterapijos ar spindulinio gydymo sukelto mukozito terapijai,
• simptominiam burnos ir ryklės skausmo bei sudirginimo gydymui.

Vartojimas ir dozavimas

Uždegiminės burnos ir ryklės gleivinės gydymui burnos ertmė 3–5 kartus per dieną skalaujama 15 ml neatskiestos klampios 1,5 mg/ml benzidamino hidrochlorido burnos skalavimo priemonės su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu, maždaug 30 sekundžių. Po to tirpalas turi būti išspjautas. Po pavartojimo, jei įmanoma, valandą nereikėtų nei valgyti, nei gerti; sunkiais atvejais galima skalauti iki 8 kartų per dieną.​

Vaikams preparatą galima vartoti tada, kai jie supranta, kaip jį naudoti, ir nenuryja skalavimo skysčio. 6–12 metų vaikai du kartus per dieną skalauja burną ir ryklę iki 15 ml neatskiesto tirpalo ir jį išspjauna. 3–6 metų vaikams rekomenduojama iki 10 ml tirpalo, kuriuo burna ir ryklė skalaujama apie 30 sekundžių, po to tirpalas išspjaunamas. Vaikams iki 3 metų ir tiems, kurie negali tirpalo išspjauti, tirpalas užtepamas vatos tamponėliu; vaikams klampi benzidamino hidrochlorido 1,5 mg/ml burnos skalavimo priemonė su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu gali būti vartojama iki 4 kartų per dieną.​

Nepageidaujamas poveikis ir vartojimo apribojimai

Vartojant benzidamino hidrochloridą burnos gleivinėje, gali atsirasti tirpimo (nutirpimo) pojūtis ir deginimas; galimi ir skonio pojūčio pakitimai ar laikinas jo praradimas. Kadangi klinikiniuose tyrimuose dažniausiai naudoti etanolio turintys skalavimo tirpalai, ne visiškai aišku, ar šie nepageidaujami reiškiniai susiję su pačiu benzidamino hidrochloridu, ar su tirpikliu; šiame vaistiniame preparate esantis nedidelis alkoholio kiekis kliniškai reikšmingo poveikio nesukelia.

Vietiškai vartojant lidokainą, retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos; prarijus didelį kiekį, gali susidaryti kliniškai reikšmingos koncentracijos plazmoje ir pasireikšti sisteminis nepageidaujamas poveikis, pvz., CNS sujaudinimas ar slopinimas, tačiau dėl mažos lidokaino hidrochlorido monohidrato koncentracijos šiame tirpale sisteminio poveikio nesitikima. Dekspantenolis praktiškai yra netoksiškas, tačiau pavieniais atvejais galimos kontaktinės alergijos; metil-4-hidroksibenzoatas gali sukelti alergines reakcijas, taip pat ir uždelstas.

Klampios 1,5 mg/ml benzidamino hidrochlorido burnos skalavimo priemonės su lidokaino hidrochlorido monohidratu ir dekspantenoliu vartoti negalima esant padidėjusiam jautrumui kuriam nors iš veikliųjų ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.​