Valerijonų šaknys

Valerijonų šaknys (Valeriana officinalis L., radix) – tai džiovintos valerijono augalo šaknys ir šakniastiebiai, nuo seno vertinami Europos žolininkystėje ir liaudies medicinoje. Šio augalo tradicinis vartojimas dokumentuojamas jau daugelį šimtmečių, o valerijonų šaknys ilgą laiką buvo viena svarbiausių vaistažolių, siejamų su nervų sistemos funkcijos palaikymu. Tradicinėje praktikoje valerijonų šaknys dažniausiai buvo naudojamos lengvai nervinei įtampai mažinti bei ramiam miegui palaikyti. Žaliava buvo vartojama vidiniam naudojimui, ruošiant užpilus, arbatas, tinktūras ir vaistažolių mišinius. Liaudies medicinoje ji taip pat naudota atsipalaidavimui ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Valerijonų šaknys tradiciškai vartotos organizmo savijautai gerinti bei poilsio kokybei palaikyti. Senesniuose žolininkystės šaltiniuose minima ir jų paskirtis esant neramumui ar padidėjusiam jautrumui. Valerijonų šaknys yra tradicinėje žolininkystėje vertinama augalinė žaliava. Jose natūraliai aptinkami eteriniai aliejai, valepotriatai, seskviterpenai bei kiti biologiškai aktyvūs junginiai, siejami su šio augalo panaudojimu tradicinėje vaistažolių praktikoje.

Ši žaliava tinka užpilams, arbatoms, tinktūroms ir mišiniams, laikantis tradicinės vartojimo praktikos.

Šaltinis: Europos vaistų agentūra (EMA), HMPC – Valeriana officinalis L.