Kiaulpienių šaknys

Kiaulpienių šaknys (Taraxacum officinale F.H.Wigg., radix) – tai džiovintos kiaulpienės augalo šaknys, nuo seno vertinamos Europos žolininkystėje ir liaudies medicinoje. Šio augalo tradicinis vartojimas dokumentuojamas jau daugelį šimtmečių, o kiaulpienių šaknys ilgą laiką buvo naudojamos virškinimo sistemos funkcijai palaikyti. Tradicinėje praktikoje kiaulpienių šaknys dažniausiai buvo naudojamos virškinimo funkcijai palaikyti, ypač esant sunkumo jausmui po valgio ar sumažėjusiam apetitui. Žaliava buvo vartojama vidiniam naudojimui, ruošiant užpilus, nuovirus, arbatas ir vaistažolių mišinius. Be virškinimo sistemos srities, kiaulpienių šaknys tradiciškai vartotos tulžies sistemos veiklai palaikyti bei bendrai organizmo savijautai gerinti. Liaudies medicinoje jos taip pat naudotos organizmo „valymo“ praktikose. Kiaulpienių šaknys yra tradicinėje žolininkystėje vertinama augalinė žaliava. Jose natūraliai aptinkami kartieji junginiai, inulinas, triterpenai bei kiti biologiškai aktyvūs junginiai, siejami su šio augalo panaudojimu tradicinėje vaistažolių praktikoje.

Ši žaliava tinka užpilams, nuovirams, arbatoms ir mišiniams, laikantis tradicinės vartojimo praktikos.

Šaltinis: Europos vaistų agentūra (EMA), HMPC – Taraxacum officinale F.H.Wigg.