Didžiųjų ugniažolių žolė

Didžiųjų ugniažolių žolė (Chelidonium majus L., herba) – tai džiovinta antžeminė augalo dalis, nuo seno vertinama Europos žolininkystėje ir liaudies medicinoje. Šio augalo tradicinis vartojimas dokumentuojamas jau daugelį šimtmečių, o didžiųjų ugniažolių žolė ilgą laiką buvo naudojama virškinimo sistemos funkcijai palaikyti. Tradicinėje praktikoje didžiųjų ugniažolių žolė dažniausiai buvo naudojama virškinimo ir tulžies sistemos veiklai palaikyti, ypač esant virškinimo diskomfortui ar sunkumo jausmui po valgio. Žaliava buvo vartojama vidiniam naudojimui, ruošiant užpilus, arbatas ir vaistažolių mišinius. Be virškinimo sistemos srities, didžiųjų ugniažolių žolė tradiciškai vartota išoriniam odos priežiūros naudojimui. Liaudies medicinoje ji taip pat naudota odos darinių priežiūrai ir bendrai organizmo savijautai palaikyti. Didžiųjų ugniažolių žolė yra tradicinėje žolininkystėje vertinama augalinė žaliava. Joje natūraliai aptinkami alkaloidai, flavonoidai, fenoliniai junginiai bei kiti biologiškai aktyvūs komponentai, siejami su šio augalo panaudojimu tradicinėje vaistažolių praktikoje.

Ši žaliava tinka užpilams, arbatoms ir mišiniams, laikantis tradicinės vartojimo praktikos.

Šaltinis: Europos vaistų agentūra (EMA), HMPC – Chelidonium majus L.