Ąžuolų žievė

Ąžuolų žievė (Quercus robur L. / Quercus petraea (Matt.) Liebl., cortex) – tai džiovinta jaunų ąžuolo šakelių žievė, nuo seno vertinama Europos žolininkystėje ir liaudies medicinoje. Šio augalo tradicinis vartojimas dokumentuojamas jau daugelį šimtmečių, o ąžuolų žievė ilgą laiką buvo naudojama odos ir gleivinių priežiūrai. Tradicinėje praktikoje ąžuolų žievė dažniausiai buvo naudojama odos priežiūrai, ypač esant sudirgusiai ar jautriai odai. Žaliava buvo vartojama daugiausia išoriniam naudojimui, ruošiant nuovirus, kompresus, apiplovimus ir voneles. Be odos priežiūros srities, ąžuolų žievė tradiciškai vartota burnos ir ryklės gleivinės priežiūrai, ypač skalavimams esant jautrumui ar sudirgimui. Liaudies medicinoje ji taip pat naudota pėdų ir odos priežiūros praktikose.

Ąžuolų žievė yra tradicinėje žolininkystėje vertinama augalinė žaliava. Joje natūraliai aptinkami fenoliniai junginiai, flavonoidai bei kiti biologiškai aktyvūs komponentai, siejami su šio augalo panaudojimu tradicinėje vaistažolių praktikoje.

Ši žaliava tinka nuovirams, kompresams, apiplovimams ir vonelėms, laikantis tradicinės vartojimo praktikos.

Šaltinis: Europos vaistų agentūra (EMA), HMPC – Quercus robur L., Quercus petraea (Matt.) Liebl.