Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos

Australų mokslininkai David Raubenheimer ir Stephen Simpson knygoje „Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos“ ieško atsakymo į klausimą, iš kur gyvi organizmai žino, ką valgyti, jei nori būti sveiki ir ilgai gyventi. Leidinys paskelbtas geriausia 2020-ųjų metų „New Scientist“ knyga. Knygos autoriai daugybę metų stebėjo laukinius gyvūnus ir kitus gyvus organizmus bei atliko įvairių bandymų su savanoriais. Šie moksliniai tyrimai paskatino padaryti išvadas, išdėstytas šioje knygoje. Kaip čia nutiko, kad babuinas, katė ir pelėsinis glitūnas ir net skėriai instinktyviai žino, ką valgyti, kad jų mityba būtų subalansuota ir užtikrintų visus organizmo poreikius, o mes, žmonės, atrodo, negalime to perprasti? Nutukimas bei nesveikos mitybos paskatintos ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, peržengia ribą ir yra rimta civilizacijos problema. Tačiau seniausi mūsų protėviai puikiai žinojo, kiek ir kokio maisto reikia jų kūnui. Kada mes pamiršome šias žinias ir vadindami save protingiausia pasaulio gyvybe esame vienintelė rūšis nebemokanti valgyti? Šie du mokslininkai tyrinėjo maisto grandinę ir atrado, kad žinduoliai jaučia baltymų, angliavandenių, riebalų, kalcio ir druskos poreikį. Žmonės, kaip ir visi kiti gyvūnai, ieško šių maisto produktų labai konkrečiais santykiais. Tobulai subalansuoti baltymų ir angliavandenių santykį atrodo misija neįmanoma, tačiau gyvūnai, pradedant beždžionėmis ir baigiant tarakonais, tą daro instinktyviai. Žmonės taip pat turi šį sugebėjimą, bet mūsų apetitas buvo iškreiptas šiuolaikinės maisto pramonės, kurios dėka šiandien turime kovoti su antsvoriu ir rimtomis ligomis. David Raubenheimer ir Stephen Simpson tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje dietoje baltymų yra kur kas mažiau nei anksčiau ir būtent tai išsivysčiusiose šalyse paskatino nutikimo padidėjimą. Maisto pramonėje baltymai yra brangūs, o angliavandeniai pigūs, todėl itin perdirbtuose produktuose nėra reikiamo kiekio pirmųjų. Mūsų kūnas skatina mus persivalgyti, kad tik surinktume reikalingą baltymų kiekį ir taip mes suvalgome vis daugiau nenaudingo šlamšto. Manote, kad atsakymas yra tiesiog valgyti daugiau baltymų, pavyzdžiui, laikytis Paelo dietos? Čia pat autoriai traukia tyrimus, kurie atskleidė, kad gyvūnai, maitinami per daug baltyminga dieta mirė anksčiau ir taip pat turėjo didelių sveikatos problemų. Tad ką gi valgyti? Tiksliau, kaip grįžti prie intuityvios mitybos? Autoriai siūlo visų pirma atsikratyti perdirbtų produktų bei rinktis skaidulomis turtingus angliavandenius. Knygos „Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos“ autoriai David Raubenheimer ir Stephen Simpson yra mokslininkai, tačiau jų tekstas apie mokslo ir evoliucinės biologijos istoriją nesudėtingas, visiems suprantamas ir šmaikštus. Rašytojai mokslines įžvalgas apipynė daugybe smagių pasakojimų, tačiau visi jie pagrįsti faktais. Leidinio pabaigoje rasite naudingų patarimų, kaip sudaryti subalansuotą valgiaraštį. Tačiau „Valgykit kaip žvėrys“ nėra knyga apie dietas. Ji atskleidžia, ką reiškia apetitas, kokių maisto produktų natūraliai ieškome ir kaip pamažu praradome intuiciją. Knygą „Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos“ būtina perskaityti visiems, kurie nori gyventi sveikai – taip kaip tai numatė gamta. Šį leidinį savo atsiliepimuose giria mokslininkai, knygų apie sveiką mitybą autoriai, dokumentinių laidų vedėjai ir įvairių leidinių recenzentai. Dr. David Raubenheimer – Sidnėjaus universiteto Gamtos mokslų katedros Leonardo P. Ullmano garbės vardo profesorius. Jo tyrimo sritis yra mitybos ekologija. Autorius visame pasaulyje skaito mokslinius pranešimus ir paskaitas, rašo straipsnius, su bendraautoriais yra išleidęs keletą populiarių mokslinių knygų. Dr. Stephen J. Simpson – Charleso Perkinso centro tyrimų vadovas ir Sidnėjaus universiteto Gamtos mokslų katedros profesorius. Baigęs bakalauro studijas Kvinslando universitete, jis įgijo daktaro laipsnį Londono universitete. Vėliau mokslininkas praleido 22 metus Oksfordo universitete, pirmiausia dirbdamas eksperimentinės psichologijos srityje, vėliau Zoologijos katedroje. Rašytojas dirbo kviestiniu dėstytojų prestižiniuose universitetuose, priklauso Karališkajai entomologijos bendruomenei, taip pat Londono karališkajai draugijai, už savo tyrimus buvo apdovanotas įvairiomis premijomis. Mokslininkas yra pasirodęs „National Geographic“, „Animal Planet“ ir „History Channels“ laidose, taip pat pats kūrė ir vedė dokumentinę laidą „Great Southern Land“. Iš anglų kalbos vertė Raimonda Mikašauskienė