Senovės kinų išmintis

Kai norime pagauti zuikį, paspendžiame spąstus.
Kai norime išreikšti prasmę, tariame žodžius.
Kai zuikis pagautas, spąstai tampa nebereikalingi.
Kai prasmė išreikšta, žodžius galima pamiršti.
Kur man rasti žodžius pamiršusi žmogų?
Jei tokį sutikčiau, pakalbėčiau su juo apie prasmę.

Sapnavau, kad esu danguje plevenantis drugelis, paskui nubudau.
Dabar klausiu savęs: ar esu žmogus, sapnavęs, kad jis yra drugelis, ar esu drugelis, sapnuojantis, kad jis yra žmogus?

Žuangzi (IV a. pr. Kr.)

Senovės kinų išminties lobynas neišmatuojamas. Kad ir kiek iš jo semtume, šio dvasinės šviesos šaltinio dugnas liks nepasiektas.

Šimtus ir tūkstančius metų puoselėtos idėjos suformavo darnias religines ir filosofines sistemas, kurios bėgant laikui persmelkė visos šalies gyvenimą, vėliau pasklido po pasauli ir tapo pasaulinio dvasinio paveldo dalimi, padarė Įtaką kitų šalių bei regionų filosofinei minčiai ir ją praturtino.

Senųjų kinų mąstytojų darbų centre yra žmogus.

Kaip jis turėtų elgtis, kad būtų laimingas?
Kaip turėtų bendrauti grupė žmonių, kad visi jaustų pasitenkinimą?
Kaip turi gyventi valstybė, kad visi jos nariai klestėtų?
Kokios moralinės normos yra harmoningo gyvenimo pagrindas?

Išskirtinis kinų filosofijos bruožas yra jos paprastumas, lengvumas, poetiškumas. Knygoje "Senovės kinų išmintis" nerasime sudėtingų loginių konstrukcijų ar painių minties vingių. Dauguma senųjų veikalų sukurti trumpų aforizmų ir alegorijų forma. Taip pateikta mintis pirmiausia pasiekia ne žmogaus protą, o širdį. Apšviestoje širdyje pasėtos išminties sėklos subrandina laimės ir supratimo vaisius.

Į šią knygą "Senovės kinų išmintis" įtraukti klasikiniai kinų filosofijos veikalai: Laozi „Knyga apie Kelią ir Dorybę" (Dao De Ding), Sunzi „Karo menas", Hong Zičengo „Pokalbiai apie daržovių šaknis", taip pat Konfucijaus bei kitų autorių aforizmai ir patarlės.