Mitybos aukštasis pilotažas: Pritikino patobulinimas. Enzimai – kelias į ilgaamžiškumą: sveikata ir gyvenimo būdas

Autoriaus pratarmė Prieš vienuolika metų buvau prisiekęs Nathano Pritikino pasekėjas ir ištikimiausias palaikytojas. Galėjau stebėti, kaip žmonės, jau kone viena koja karste, laikydamiesi Pritikino dietos padarydavo stebuklą ir atgaudavo sveikatą, pavyzdžiui mano paties žmona. Ir šiandien tebetikiu principais, kuriems Nathanas Pritikinas skyrė paskutinius 27 savo gyvenimo metus, tačiau atradau, kad Pritikino dieta toli gražu nėra geriausias būdas tiems principams įgyvendinti. Atradau, kad šios dietos naudingąjį poveikį, dėl kurio paliegęs kūnas staigiai atsikrato daugelio negalavimų, dažnai lydi žalingasis poveikis - toks subtilus, kad jį sunku pastebėti, bent jau iškart. Bėgant metams teko stebėti įvairias gero nežadančias apraiškas, atsirandančias besilaikantiesiems Pritikino dietos (įskaitant mane patį), privertusias mane sunerimti ir perrašyti savo knygą The Health Revolution(Sveikatos revoliucija), kurios pirmajame leidime (1981) dar aklai sekiau Pritikinu. Pirmiausiai pastebėjau tokius simptomus, kaip acidozė, artritas, hipoglikemija, odos ir kraujo sutrikimai, tačiau kai ilgalaikiai Pritikino pasekėjai ėmė sirgti vėžiu (daugumai jų Pritikino dietą buvau siūlęs kaip pirmaeilę priemonę pats), supratau, kad turiu imtis specialių veiksmų ir nurodyti visų dietų, kurių laikantis vartojama daug grūdinių kultūrų, pavojus. Tad šis naujas veikalas ne tik skirtas papildyti mano knygą The Health Revolution, atsižvelgiant į grūdinių kultūrų vartojimo problemas, bet ir nurodyti standartinių mitybos teorijų klaidas bei pabrėžti nerimą keliančius pavojus, su kuriais susijusi mūsų į vaistų vartojimą orientuota ir neveiksmingumu liūdnai garsėjanti medicinos sistemos. Operavimas tokiais primityviais pasiteisinimais, kaip vadinamosios „neišvengiamos“ arba „nepagydomos“ civilizacijos ligos, ypač vėžys, širdies liga, AIDS, artritas ir paprastasis peršalimas, parodo ne tik vadinamosios 'mokslu grįstos' moderniosios medicinos nemokšiškumą ir painiavą joje, bet ir skleidžia nereikalingą baimę, susijusią su šiais lengvai išvengiamais negalavimais. Griežtiems teiginiams, kuriuos teikiu šioje knygoje (ir knygoje The Health Revolution) reikia svarios paramos. Tokią paramą iš dalies teikia Dr. Deanas Burkas iš Vašingtono, parašęs knygos The Health Revolution įžanginį žodį, ir Dr. Robertas Mendelsohnas, kurio nuomonė apie šiuolaikinę mediciną išdėstyta devintajame skyriuje. Ačiū Jums, ponai. Dėl savo kritikos, tolesniuose skyriuose išsakytos Pritikino dietos atžvilgiu, nuo pat pradžių noriu labai aiškiai pabrėžti, kad nors mūsų nuomonės ir išsiskyrė, mano dėkingumas ir pagarba Nathanui Pritikinui nesumažėjo. Mano akyse Pritikinas tebėra vienas iš didžiųjų 20-ojo amžiaus amerikiečių. Kalbant apie didžias asmenybes, vienas tokių, kuris skleisdamas žinias apie mitybą nusipelnė daugiau nei bet kas kitas, mano nuomone yra Dr. Edwardas Howellas, dirbęs Čikagoje ir vėliau Fort Myerse Floridoje. Be informacijos, jo tyrimais atskleistos apie natūralius maisto enzimus, tinkamai suvokti mitybos ryšio su sveikata būtų praktiškai neįmanoma. Pripažindamas Dr. Howello gyvenimo veiklos svarbą, skiriu šią knygą jam. Reikia suprasti, kad mityba - tai tvarus viso gyvenimo veiksnys ir jeigu ji netinkama, jokia gyva būtybė negali panaudoti tikrojo savo protinio ar fizinio potencialo, kad būtų neabejotinai sveika. Visuomenė jau seniai nuėjo klystkeliais - sveikatos priežiūra ir teisėtvarka pernelyg lengvai tarpsta iš mūsų išteklių, nors didesnėmis bei gražesnėmis ligoninėmis ir kalėjimais problemų neišspręsime. Geresnė mityba turi stovėti aukščiau geresnės moralės ir geresnės sveikatos siekių. 1938 m. anglų gydytojas G. T. Wrenchas šį argumentą iliustravo savo nuostabioje knygoje The Wheel of Health(Sveikatos ratas), kurioje jis patarė: „Tad, siekdami pažangos, šiandien turime atsigręžti atgal. Mes lėkėme pirmyn milžinišku greičiu. Turime stabtelėti ir pažvelgti į laikotarpį, kai žemdirbystės būdas užtikrino ir augalų, ir gyvūnų sveikatą. Netgi turėtume patikėti aukso amžiumi, kur auksas - tai ne monetos kišenėje ar daugiaženklės sumos banke. Patikėti amžiumi, kai auksinė saulė patekdavo į žmogų per augalus ir vaisius bei apdovanodavo maloniu sveikatos daviniu. Tokiu amžiumi, apie kurį Plinijus Vyresnysis kadaise rašė, kad prieš šešis amžius Amžinojo miesto žmonėms gydytojų nereikėjo." Linkiu gerai nutūpti, Ross Horne 1988 m. vasario mėn."