Laimės hormonai

Dopaminas, serotoninas, oksitocinas, endorfinas – apie šią ketveriukę tikriausiai esame girdėję kiekvienas, nes ji atsakinga už mūsų gerą savijautą ir laimės jausmą. Socialinių mokslų daktarė Loretta Graziano Breuning knygoje „Laimės hormonai“ atskleis, kaip be išorinių priemonių, vien tik pakeitus įpročius išmokyti smegenis išskirti daugiau mūsų savijautą pakylėjančių medžiagų. Laimės hormonų išsiskyrimas nulemtas mūsų prigimties, tačiau tai nereiškia, kad turėtume nuleisti rankas ir susitaikyti su likimu – šį tą dėl savo laimės galime padaryti ir patys. Loretta Graziano Breuning analizuoja, kaip šios medžiagos veikia gyvūnus ir kokia šių medžiagų užduotis. Vis dėlto svarbiausia knygos dalis – mokslininkės sudarytas 45 dienų pokyčių planas, padėsiantis įgyvendinti pozityvius elgesio įpročius, skatinančius smegenims išskirti daugiau laimės hormonų. Laikantis Lorettos Graziano Breuning plano, sukursite naujus smegenų neuronų tinklus, o nauji įpročiai padės dažniau būti patenkintiems. Knygos „Laimės hormonai“ autorė – Vidinio žinduolio instituto steigėja. Organizacija aiškinasi, kaip padėti išspręsti įsisenėjusias problemas, susijusias vien tik su žinduolių smegenyse vykstančiais cheminiais procesais. Pakilimai ir nuosmukiai neišvengiami, nes laimės hormonai išskiriami ne nuolatinei laimės būsenai palaikyti, bet kaip apdovanojimas už sumedžiotą grobį... Tačiau supratę, kaip veikia gamtos dėsniai, galime laimingi jaustis kur kas dažniau. Autorės teigimu, lūkesčius apie būsimą laimę kuria pačios smegenys, o tuomet mes žvelgiame į pasaulį per šių lūkesčių prizmę. Anot jos, toks žvilgsnis apriboja mūsų galimybę mėgautis pasauliu, nes susitelkiame tik į tai, ką esame patyrę praeityje. Tai suteikia tik trumpą laimės pliūpsnį. Loretta Graziano Breuning įsitikinusi - pirmiausia būtina išmokti valdyti laimės hormonus, nes nusprendus būti laimingam, smegenys tikrai ras, kuo džiaugtis. Loretta Graziano Breuning (g. 1953 m.) – socialinių mokslų daktarė, Kalifornijos valstijos universiteto profesorė emeritė. Ieškodama atsakymo, kas lemia žmonių motyvaciją, ji susidomėjo smegenyse vykstančiais biocheminiais procesais. Šiuo metu ji vadovauja Vidinio žinduolio institutui ir domisi, kaip mūsų smegenys gali išskirti daugiau laimės hormonų. Iš anglų kalbos vertė Živilė Šileikaitė IŠTRAUKA Kai jaučiatės gerai, jūsų smegenys išskiria dopaminą, serotoniną, oksitociną arba endorfiną. Jūs norite patirti kuo daugiau gerų jausmų, nes jūsų smegenys yra sukurtos nuolat jų siekti. Deja, ne visada gaunate tai, ko norite, ir tai natūralu. Smegenys neišskiria laimės hormonų, kol nepasiūlome joms būdo patenkinti kokį nors su išlikimu susijusį poreikį, pavyzdžiui, maisto, saugumo ar socialinio palaikymo. Net ir tada laimės hormonų lygis tik trumpam šokteli aukštyn, ir netrukus smegenys vėl grįžta į neutralią būseną, pasirengusios reaguoti į kitą galimybę, kad užtikrintų savo išlikimą. Štai kodėl jūsų nuotaika nuolat svyruoja. Taip veikia gamtos sukurtas mechanizmas! Daugelis žmonių turi įvairių įpročių, kurie mažina išlikimo galimybes. Kaip tai įmanoma, žinant, kad mūsų smegenys veikia elgesį, kuris išlikimo šansus padidina? Kai laimės hormonų poveikis nuslūgsta, pasijuntame blogiau – lyg būtume kažin ką praradę, todėl iš karto pradedame ieškoti patikimo būdo vėl kuo greičiau pasijusti geriau. Ilgai ieškoti nereikia, nes visi tokiomis aplinkybėmis anksčiau jau padėję būdai paliko mūsų smegenyse pėdsaką, o kai kurie jų tapo įpročiais. Greitą laimę žadančių įpročių turi visi žmonės: vieni užkandžiauja, kiti sportuoja, kai kurie leidžia pinigus, o kiti juos taupo, vieni ieško draugijos ir triukšmo, kiti renkasi vienatvę ir ramybę, vieni puola ginčytis, kiti – taikytis. Tačiau nė vienas šių įpročių nesuteikia laimės ilgam, nes mūsų smegenys veikia kitaip. Po kiekvieno naujo laimės hormonų pliūpsnio organizmas jį greitai asimiliuoja ir, norėdami gauti jų daugiau, turime vėl ką nors daryti. Taip vaikydamasis laimės jausmo žmogus gali tapti savo įpročių vergu ir galiausiai pasidaryti labai nelaimingas. Ar nebūtų nuostabu, jei laimės hormonus galėtumėte paskatinti išsiskirti naujais būdais? Argi nebūtų puiku jaustis gerai, užsiimant veikla, kuri jums naudinga? Tai įmanoma, jeigu suprasite, kaip veikia žinduolių smegenys. Žinodami, kas laukinėje gamtoje stimuliuoja laimės hormonų išsiskyrimą ir kaip jūsų smegenys senus įpročius pakeičia naujais, galėsite susikurti naujų laimės įpročių ir „įrašyti“ juos į savo smegenis. Ši knyga padės tai padaryti per keturiasdešimt penkias dienas. Kodėl naujo įpročio formavimas neteikia džiaugsmo? Nes jūsų seni įpročiai yra lyg gerai išgrįsti greitkeliai smegenyse, o naujus įpročius sunku suaktyvinti, nes jie primena siauručius takelius neuronų džiunglėse. Nepažįstami takeliai atrodo pavojingi ir varginantys, todėl pagunda lėkti gerai pažįstamais greitkeliais yra labai didelė. Tačiau drąsa bei atkaklumas padės nutiesti naują greitkelį ir keturiasdešimt šeštą dieną pasijusite taip gerai, kad nuspręsite tučtuojau imtis dar vieno. Perspėjimas: Ši knyga yra apie jūsų, o ne apie kitų žmonių smegenis. Jeigu turite įprotį dėl savo neurocheminių pakilimų ir nuosmukių kaltinti kitus, čia palaikymo nerasite. Priekaištauti sau taip pat nereikia – užuot dėl visko kaltinę savo žinduolio smegenis, pasistenkite su jomis susidraugauti. Netrukus sužinosite, kaip tai padaryti. Pirmiausia susipažinsime su smegenyse išskiriamomis cheminėmis medžiagomis, kurios leidžia mums pasijusti laimingiems. Sužinosime, kaip jos veikia gyvūnus ir kokios yra jų užduotys. Tada išsiaiškinsime, kaip smegenys kuria įpročius ir kodėl sunku atsikratyti blogųjų. Galiausiai aptarsime keturiasdešimt penkių dienų planą, kuris padės pasirinkti naujus elgesio įpročius ir rasti savyje drąsos bei užsispyrimo kartoti juos kiekvieną dieną, kol jie taps jūsų dalimi. Knygoje taip pat rasite daug pratimų, kurie palengvins kiekvieną žingsnį. Rezultatas jums tikrai patiks – laimingesnis ir sveikesnis jūs!