Išsėtinės sklerozės diagnostikos ypatumai: mokomoji priemonė

šsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegimą sukelianti autoimuninė neurodegeneracinė centrinės nervų sistemos liga, kuria pasaulyje serga apie 2,5 milijono gyventojų. Šia liga dažniau serga jauni, 20-40 metų žmonės, tačiau gali sirgti ir vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Ligos paplitimas priklauso nuo geografinės padėties bei etninių ypatumų ir svyruoja nuo 6-20 atvejų 100 000 gyventojų mažo paplitimo regionuose iki 60-200 atvejų 100 000 gyventojų vidutinio ir didelio paplitimo regionuose. IS yra liga, neturinti nė vieno savitojo simptomo, ir gali būti besikeičiančios paūmėjimų ir pagerėjimų ar nuolat progresuojančios eigos. Išsėtinė sklerozė – tai liga, kurios diagnostikai svarbus ne tik neurologinės būklės įvertinimas, bet ir diagnozės nustatymą pagreitinantys papildomi paraklinikiniai tyrimai. Tiksliai nustatyti IS diagnozę kartais yra problemiška, nes klinikiniai požymiai gali būti panašūs ir į kitas neurologines ligas, įskaitant navikus, metastazinį procesą, vaskulitą, infekcijas. Vienas pagrindinių tyrimo metodų, leid-iančių patvirtinti ar įtarti IS, yra magnetinio rezonanso tomografija. Diagnozuojant išsėtinę sklerozę taip pat svarbūs smegenų skysčio ir sukeltųjų potencialų tyrimai, kurių vertinimas kartu su magnetinio rezonanso tomografija ir klinikiniais požymiais padeda nustatyti arba paneigti išsėtinės sklerozės diagnozę. [...]. Šioje mokomojoje priemonėje pateikiama susisteminta, naujausiais tyrimais paremta medžiaga, padėsianti spręsti išsėtinės sklerozės diagnostikos sunkumus. Mokomoji priemonė skiriama studentams ir gydytojams rezidentams, taip pat neurologams ir šeimos gydytojams.