Ginekologija. II dalis .

Antroji vadovėlio dalis skirta ginekologijos temoms pažinti ir suprasti. Ginekologija, išvertus iš graikų kalbos, yra sudurtinis žodis, susidedantis iš žodžių moteris ir mokslas. Tai, kaip ir akušerija, yra vienas seniausių medicinos mokslų. Pirmosios žinios apie moters ligas bei jų aprašymai aptinkami Egipto Kahun ginekologijos papiruse, datuojamame 1800 pr. Kr., dar senesnis literatūros apie moterų ligas šaltinis – šumerų molinės lentelės. Įdomu tai, kad šiuose senovės raštuose aptariamos tos pačios temos kaip ir šiuolaikinėje ginekologijoje: įvairios moterų ligos, nevaisingumas ir net kontracepcija, aišku, tik konservatyvioji gydymo dalis. Ilgą laiką gimda buvo įvardijama kaip daugelio moters sisteminių ligų priežastis, kaip pavyzdžiui, isterijos (gr. hysteria – gimda). Taigi, ginekologija, kaip ir kitomis medicinos mokslo šakomis, besidomintys gali rasti daug įdomios ir naudingos informacijos. Tačiau svarbiausias šio vadovėlio tikslas – padėti studentams suprasti ir pažinti pagrindines, specifines moterų sveikatos problemas. Trumpai, aiškiai ir vaizdžiai išdėstyti jų etiologiją, patogenezę, diagnostikos ir gydymo principus, riziką ir prognozes. Pastebėta, kad studentai sunkiai įsisavina onkoginekologijos, uroginekologijos, ginekologinės endokrinologijos ir net kontracepcijos pagrindus. Tikimasi, kad vadovėlis padės pažinti bei suprasti ir šias temas. Vadovėlį rengė klinikos dėstytojai, gydytojai, savo srities specialistai. Rengėjai nemano, kad studentai turi įsiminti visą vadovėlio turinį, tačiau tikimasi, kad pavyko pabrėžti svarbiausius aspektus, kurie turėtų būti naudingi bet kurios srities specialistams klinikinėje praktikoje ateityje, iki tol – sėkmingai išlaikyti modulio, o vėliau ir baigiamąjį egzaminą.